Kalbuos per vandenį, per duoną,
per orą, ugnį, per medžius.
Girdžiu iš visko, kas man duota,
jus – kaip lietuviškus žodžius. (Ištrauka iš eilėraščio dainuoju Lietuvą)
Tokius žodžius sudėliojo Justinas Marcinkevičius Lietuvai 1966 metais.
Meilė Tėvynei žmogui skiepijama nuo lopšio… Kur bebūtum, kuo bebūtum Tėvynės pamiršti nevalia.
Bibliotekoje, atbėgę vaikai, randa, domisi ne tik knygomis, bet mielai užsiima ir kitokia veikla. Šiandien Ligita ir Augustė su malonumu „audė“ skirtuką knygai Lietuvos atributikos motyvų raštu.